Kaip mes perlipom savo virtuvės rėmus

Sulaukus skambučio iš draugo ir eilinį kartą pasakius – “Taip”, nes atsisakyti mes tiesiog nemokame temoms, kas liečia maistą, pasirašėm “ant to”, ko daryti dar neteko ir net nebuvome iki galo tikri, ar išvis galime tą padaryti kuklioje namų virtuvėje.

Turėjome pasiruošti maisto 80-čiai jaunų žmonių įmonės išvykai į gamtą. Ten trise turėjome sugalvoti, kaip pamaitinti visus, kurie tuo metu norės užkąsti.

80 žmonių duoti užkandį, karštą ir desertą – tikrai yra ką veikti, nors mums kaip visada viskas atrodė paprasčiau.

Taigi, per kelias dienas, keliolika laiškų su užsakovu, vienu susitikimu su komanda susidėliojom veiksmus, kaip ką darysim. O mūsų nuostabai sužinojome, kad neturėsime šaldytuvo, tad iššūkis tapo dar įdomesnis.  Meniu buvo toks: užkandis (club sumuštinis, skumbrės užtepėle ant šviesios duonos, focaccia duonele su alyvuogėmis ir karamelizuotais svogūnais); karštas – dviese rūpinamės keptais šonkauliais ir burgeriais, priedo dar patiekiam BBQ salotas su raudonu kopūstu. Trečiasis yra “atkalęs” puikiai kepti picas lauke – tiesiog uždaromoje kepsninėje, tad tai jam ir palikome. Pakepinam kepsininėje marinuotus pievagrybius, kuriais tai pat pasirūpino mūsų kolega. O finalui palikom 80  dviejų rūšių keksų.

pizza

Viskas atrodo fun tol, kol iš mėsos parduotuvės namo neparsineši 27 kg faršo ir šonkaulių ir dar 6 kg vištienos ir rūkytos skumbrės. Tuomet, kai viską primatuoji prie savo namų indų, orkaitės ir viso ko, pasidaro daugiau liūdna nei linksma, bet mes ne iš tų, katrie lengvai pasiduotų ir tos 5-ios valandos kepant šonkaulius eilėmis kartojant tą patį receptą 3 kartus ir tuo pačiu metu ant kaitlentės, kad būtų greičiau trijuose keptuvėse kepama višta, o keksai yra išnešti į miegamąjį, kad virtuvėje neprisigaudytų mėsos kvapo – viskas darosi išties smagu. Ir pagaliau nuoširdžiai džiaugiamės, kad namuose turim 3 šaldytuvus, nes su vienu – tikrai būtume prapuolę. Elektros skaitliukai sukasi kaip pasiutę.

Aišku, prie viso to, kad viską kepėm ir tepėm dar reikėjo užsimarinuoti mėsą 80-čiai mėsainių ir tuo pačiu pasiruošti, kad juos galėtume gaminti greitai. Sutarėm, kad pusę jų turime susiruošti iš karto ir kiekvienas jų turi būti vienodo dydžio ir svorio (atrodo blemba, kad ir taip darbo mažai), bet kokybė yra visko pradžia mūsų virtuvėje.  Taigi reikėjo susirasti formelę, kurioje būtų galima greičiau “štampuoti” burgerius, nes aišku, kad rankomis 80 vienodų mėsos kotletukų mes nepadarysime.

burgers

 

Taigi taigi, tuoj papasakosiu jums apie tipsą, po kurio, jeigu dar neturite, bėgsite į parduotuvę pirkti kavos vien tam, kad vėliau turėtumėte puikiausią įmanomą formą burgeriui daryti.  Perėjus visas spinteles, stalčius ir visą kitą, akys užkliuvo už Illy kavos indelio, kurio dangtelis yra toks tobulas, kad sunku apsakyti. Tuomet rodės, kad jis siųstas kažko iš aukščiau, nes mūsų paskaičiuoti 130 gramų vienam mėsainiui tilpo į mūsų naują formelę taip tobulai, kad geriausias inžinierius geriau nesugalvotų, jeigu mėsa stipriai kibs prie formos, tai patepkite ją aliejumi ir viskas eisis kaip iš pypkės.

Išvyka vyko sekmadienį, o tam, kad ji būtų puiki, šeštadienį įdėjome apie 6-7 valandas darbo.

Semadienis 6:30 ryto ir mes vėl ant kojų, nors pamiegoti spėjome, bet pailsėti gerai nepavyko. Sutepam sumušinius, pagaminam BBQ salotas, iškepam focaccia ir trim reisais viską nusinešam į automobilį. Tam, kad sutalpinti 15 kg šonkaulių prireikė net išardyti miegamojo spintą, katroje buvo puiki geležinio tinklo dėžutė.

Po geros valandos su trupučiu būname vietoje, oras nuostabus ir mūsų nerimą vis labiau stiprina tai, kad mes neturime šaldytuvo!

Viską, kas tik gali gesti slapstome į pavėsį ir iš kolegos pasiimame iš anksto užsisakyto ledo maišų, kuriais apdangstome visą mėsą. Kepimas numatomas po poros valandų, todėl mėsai neturėtų nieko nutikti.

Taigi viską susiruošiame: pasistatom palapinę, stalus, išsitraukiam savo rakandus, užsidedam prijuostes ir šventės svečiams atiduodame užkandžius. Pirma pamoką, kurią gavome – saulė visus jūsų gražius sumuštinius sudžiovins ir padarys negražiais vos per kelias minutes, kadangi patiekti pavėsyje galimybės neturėjome, vylėmės, kad bent geras skonis svečiams tiks ir sumuštiniai nuo stalo dings greit.  Lietuviai santūrūs, daug dėmesio maistui jie nerodo, bet valgė gan uoliai, todėl susidarėm nuomonę, kad turėjo būti neblogai.

club sumustiniai

Antrasis šventės etapas – ruošiamės grilinti mėsą, kuri mūsų nuostabai vis dar šalta kaip iš šaldytuvo, bet čia prasidėjo pirmi nuotykiai. Turėjome du grilius: vieną dujinį, kitą lietuviams daugiau įprastą. kepti ant malkų ar anglių. Taigi pratestavus viskas veikė, tačiau, kada atėjo laikas kepti – pamatėme, kad trūko dujinio griliaus reduktorius – o jeigu iš pasakojimo prisimenat šiandien sekmadienis, plius minus esame kažkur miškuose prie Kauno. Vienam grillyje visko iškepti nespėtume ir per parą, o iš kur gauti antrą mes net nežinome.  Mūsų mėsos ledukai tirpsta ir viskas gali labai labai greitai išslysti iš rankų.

Buvo puikus laikas pradėti stresuoti, bet tam mes neturėjome laiko, nes mūsų laukė ~ 40-50 alkanų žmonių, tiek jų susirinko į šventę (neatvyko visi iš lauktų aštuoniasdešimt).  Taigi turėjome vieną grilį, kuriame jau susiruošėm kepti picas ir visi trys puolėme prie to darbo, kol įmonės direktorius pasišovė mums rasti naują reduktorių.  Kepėm kaip tik galėjom greičiau, nes užkandžiai tirpo ir žmonės jau norėjo karšto maisto.

Per gerą valandą, gal kiek daugiau, sugebėjom iškepti arti 20 picų kepsninėje, kol pro renginio vietos vartus pamatėm atriedantį tylų direktoriaus elektromobilį – tikėjome, kad su blogomis žiniomis jis neparvyks ir jau po kelių minučių mūsų dujinis grillis buvo paruoštas burgeriams ir šonkauliams.

grill

Žmonės jau buvo “užkišti” picomis, todėl gan lėtai rinkosi į eilę prie burgerių. Taigi pasiskirstėme taip:  kolegą ir toliau palikome prie picų, o mes puolėm prie savo darbų. Per geras porą valandų atidavėm 48 burgerius, prie kurių į atskirus indelius dalinome BBQ salotas ir ant iešmo keptus pievagrybius, o tarpais, kai ilgiau kepdavo burgeriai – patiekdavome grill šonkaulius. Mūsų ledukai mėsą geras 3-4 valandas išlaikė šaltą, kaip mes ir tikėjomės, ir šventė pavyko gerai – bent mes manome, kad gerai. Pabaigai patiekėm 80 keksikų, kurie tirpo akyse, o mūsų žvilgnius vis gaudė kaltomis besijaučiančios merginos, kad valgo jau po trečią…

keksiukai

Vietoj išvados: iššūkis gaminti 80 žmonių buvo priimtas be didelių apmąstymų, 33 kg mėsos tilpo į 3 šaldytuvus, pasiruošimo darbų apie 7 valandos, 6 valandos be atsisėdimo darbo lauke, sunaudota apie 30 metrų folijos ir maistinės plėvelės ir ačiū už pasitikėjimą būriui valgiusių žmonių.

Atrodo visi likome laimingi!

 

 

Advertisements

Vienas komentaras apie “Kaip mes perlipom savo virtuvės rėmus

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s